Kaip „YouTube“ apsaugo bendruomenę nuo neapykantos ir priekabiavimo?

Kuo skiriasi neapykanta ir priekabiavimas?

Neapykantos kurstymui taikoma politika saugo konkrečias grupes ir tų grupių narius. Pašaliname politiką pažeidžiantį turinį. Laikome turinį kupinu neapykantos, kai juo kurstoma neapykanta arba smurtas prieš grupes, remiantis tokiomis saugomomis savybėmis kaip amžius, lytis, rasė, kasta, religija, lytinė orientacija arba veterano statusas. Politikoje taip pat apibrėžiamos internete reiškiamos neapykantos įprastos formos, pavyzdžiui, tokių grupių nariai nužmoginami, vadinami iš prigimties prastesniais arba ligoniais, propaguojama neapykantos ideologija, kaip antai nacizmas, propaguojamos sąmokslo teorijos apie tokias grupes arba neigiama, kad išsamiai aprašytas žiaurus įvykis, pavyzdžiui, šaudynės mokykloje, iš tiesų buvo.

Priekabiavimui taikoma politika saugo asmenis, kuriuos galima identifikuoti, o mes pašaliname politiką pažeidžiantį turinį. Laikome turinį priekabiavimu, kai asmuo jame ilgą laiką arba piktavališkiai įžeidinėjamas, remiantis natūraliomis savybėmis, įskaitant priklausymą saugomai grupei arba fizinius bruožus. Ši politika apima ir tokią žalingą elgseną kaip tyčinis nepilnamečių įžeidinėjimas arba gėdinimas, grasinimai, patyčios, konfidencialios informacijos paviešinimas arba gerbėjų skatinimas piktnaudžiauti.

Kaip „YouTube“ valdo kenksmingas sąmokslo teorijas?

Vadovaudamiesi neapykantai ir priekabiavimui taikoma politika draudžiame turinį, kuriame sąmokslo teorijų, naudotų pateisinant smurtą realiame pasaulyje, taikiniu pasirenkamas asmuo arba grupė. Kaip pavyzdys būtų turinys, kuriame kam nors grasinama arba priekabiaujama, teigiant, kad asmuo yra prisidėjęs prie vieno iš tokių kenksmingų sąmokslų, pavyzdžiui, „QAnon“ arba „Pizzagate“. Kaip visada, svarbu atsižvelgti į kontekstą, todėl naujienų reportažai apie šias problemas arba jas aptariantis turinys, kai asmenys arba saugomos grupės nėra taikinys, gali likti. Kadangi sąmokslo teorijas propaguojančios grupės nuolat vystosi ir keičia taktiką, toliau koreguosime politiką, kad ji liktų aktuali, ir laikysimės įsipareigojimo imtis reikiamų žingsnių, kad pateisintume turimą atsakomybę.

Kaip „YouTube“ įgyvendina neapykantai ir priekabiavimui taikomą politiką?

Neapykanta ir priekabiavimas – sudėtingos sritys masiniam politikos įgyvendinimui, nes priimant sprendimą reikia suprasti vietinės kalbos ir konteksto niuansus. Kad galėtume nuosekliai įgyvendinti politiką, turime kalbas ir temą išmanančių tikrintojų komandas. Taip pat taikome mašininį mokymasi, kad galėtume aktyviai ieškoti galimai neapykantos kupino turinio ir perduoti tikrinantiems žmonėms. Kiekvieną ketvirtį pašaliname dešimtis tūkstančių politiką pažeidžiančių vaizdo įrašų ir kanalų. Kanalams ne vieną kartą nesilaikant mūsų politikos, imamės griežtų veiksmų, įskaitant pašaliname iš „YouTube“ partnerių programos (tokiu atveju kanalas negali gauti pajamų), skiriame įspėjimus (turinio pašalinimas) arba apskritai nutraukiame kanalo teikimą.

Ar politika daro neproporcingai didelį poveikį politiniams balsams, kuriems „YouTube“ nepritaria?

Kurdami ir atnaujindami politiką pasistengiame išklausyti daug skirtingų balsų, įskaitant kūrėjus, temos ekspertus, žodžio laisvės šalininkus ir politikos organizacijas, apimdami visą politinį spektrą. Parengę politiką daug laiko skiriame siekdami užtikrinti, kad pasaulinė tikrintojų komanda nuosekliai įgyvendintų naująją politiką, vadovaudamasi objektyviomis gairėmis, nepriklausomai nuo to, kas skelbia turinį. Sukūrėme autentiškiems balsams skirtą platformą, kuri įgalina įvairiapusę kūrėjų bendruomenę aktyviai keistis idėjomis.

Ar įgyvendinant neapykantos kurstymo politiką taikomos išimtys?

„YouTube“ – išraiškos laisvei skirta platforma. Nors neleidžiame neapykantos, taikome išimtis, kai vaizdo įrašų paskirtis aiškiai yra šviečiamoji, dokumentinė, mokslinė arba meninė. Pavyzdžiui, tai apimtų dokumentiką apie neapykantos grupę; nors dokumentikoje gali skambėti žodžiai su neapykanta, galime ją leisti, jei tokios dokumentikos tikslas akivaizdus iš turinio, turinyje nėra propaguojama neapykanta, o žiūrintiesiems pateikiama pakankamai konteksto, kad suprastų apie ką ir kodėl sukurta dokumentika. Tačiau tai nereiškia, kad galima laisvai propaguoti neapykantą, taip pat galite pažymėti turinį, kad jį peržiūrėtų mūsų komandos, jei manote, kad matėte turinį, kuris pažeidžia neapykantos kurstymo politiką.

Ką „YouTube“ daro, kai priekabiavimas kartojasi?

Pašaliname vaizdo įrašus, kurie pažeidžia priekabiavimui taikomą politiką. Taip pat suprantame, kad kartais priekabiavimas vyksta kaip ne viename vaizdo įraše arba komentare pasikartojantis elgesys, net kai atskiri vaizdo įrašai gali neperžengti politikoje nubrėžtos linijos. Kanalams pakartotinai nesilaikant priekabiavimui taikomos politikos, bus laikinai sustabdoma jų narystė „YouTube“ partnerių programoje (YPP), taigi jie nebegalės uždirbti pinigų iš „YouTube“. Tokiu būdu pasirūpinsime, kad atlygį gautų tik patikimi kūrėjai. Tokiems kanalams taip pat gali būti skiriami įspėjimai (dėl kurių gali būti pašalintas turinys) arba laikinai sustabdomas paskyrų teikimas.

Kokie įrankiai siūlomi kūrėjams, kad galėtų apsisaugoti ir prižiūrėti pokalbių toną savo kanale?

Nors mūsų politikos ir sistemų tikslas, kad kūrėjams tektų mažesnė našta siekiant apsisaugoti nuo neapykantos ir priekabiavimo, taip pat esame sukūrę toliau trumpai pristatomų įrankių, kad padėtų jiems valdyti patirtį.

Suteikiame kūrėjams komentarų moderavimo įrankių, kad galėtų prižiūrėti pokalbių toną savo kanale. Atidedame galimai nepriimtinus komentarus peržiūrai, kad kūrėjai galėtų priimti geriausią sprendimą, kas priimtina jų auditorijai. Taip pat siūlome kitų įrankių, leidžiančių kūrėjams blokuoti komentaruose tam tikrus žodžius, neleisti tam tikriems asmenims komentuoti arba kitiems žmonėms suteikti moderatorių privilegijas, kad savo kanale galėtų efektyviau stebėti komentarus.

Siekdami paskatinti pagarbius pokalbius „YouTube“, taip pat įdiegėme funkciją, kuri įspės naudotojus, jei jų komentaras kitiems gali pasirodyti įžeidžiantis, suteikiant jiems galimybę prieš skelbiant jį apgalvoti ir redaguoti.

Galiausiai, esame parengę sąrašą išteklių, kurie padės kūrėjams jaustis saugiai „YouTube“ tinkle. Žinome, kad dar laukia daug darbo, ir esame įsipareigoję jį tęsti.